Neseniai internetu žiūrėjau
tiesioginę Andriaus Tapino laidą „Tautos aikštė“. Tai buvo debatų laida apie
emigraciją. Joje pastebėjau vieną labai aiškią mintį, kad emigruoti- reiškia
viską pradėti nuo nulio ir tarsi emigravęs žmogus pačioje pradžioje tampa nieku.
Tai veikiausiai būtų moksliškai neteisinga mintis. Emigravęs žmogus vis dar yra
tas pats žmogus. Jis yra ta pati asmenybė ir ta asmenybė turi sukauptą tam
tikrą gyvenimo patirtį. Keičiasi tik aplinka, o tą aplinką įtakoja pats asmuo.
Juk nuo jo viskas priklauso. Jeigu jis nori keistis- gali tai padaryti. Jeigu
nori liktų tokiu pačių- „no problem“.
Viena tiesa yra ta, kad kitoje
šalyje esi tarsi molis ir turi galimybę lipdyti save iš naujo. Tu gali kurti naujus
įsitikinimus ir atrasti naujas galimybės. Gali iš naujo suprasti, kad esi mažas
taškelis visatoje, bet gali labai daug. Kad gyvenime galima labai daug kartų
nusileisti ant žemės, paminti savo EGO ir vėl pakilti labai labai daug kartų. Pažinti
naujus žmones ir įgauti neįkainojamos patirties ateičiai. Juk pati pačiausia LT
patriotė Nijolė Oželyte savo kalboje yra pasakiusi, kad jeigu būtų galėjusi-
būtų išskridusi pačiu pirmiausiu maršrutu. Būtent dėl žingeidumo ir ambicijų
atrasti vis kitus dalykus. Kiekvienam juk savaip viskas svarbu ir įdomu (kam įdomu- čia ta teisinga kalba apie Lietuvą
ir jos žmones: http://www.youtube.com/watch?v=jzbCl5Lt7qk).
Gyvenu jau pusantro mėnesio. Ilgą
laiką netgi neprisėdau prie tinklaraščio dėl vienos priežasties- viduje buvo
labai sunku. Retkarčiais suabejoji ką darai ir ar gerai darai. Retkarčiais, o
kartais ir dažnai nebetiki savimi, o kartais pasijauti, kad gyveni tarsi sapne.
Juk tiek daug visko nutiko per tokį trumpą laiką ir kartais per visus metus tiek daug
visko netenka patirti, kaip per šiuos pusantro mėnesio. Tokiomis sunkumo akimirkomis neįtikėtinai
labai padeda paprasti padrąsinimo žodžiai ir kitų tikėjimas tavimi. Šiame
įraše noriu labai padėkoti savo draugams su kuriais gyvenu Londone (tie trys
namiškai žino apie ką konkrečiai kalbu). Taip pat ir esantiems Lietuvoje
(kadangi jų yra labai nedaug- todėl taip pat žino kam tai adresuota). Paprastas
nuoširdus AČIŪ už gerą žodį ir malonias staigmenas. Man tai labai svarbu.
Pusantro mėnesio nežinios ir daug
jėgų (vėliau tikriausiai atrodys, kad buvo nesunku ir paprasta) vis dėl to
nuvedė teisingu keliu. Šiuo metu jau turiu darbą ir mano kelias tarsi prasideda.
Čia tas tikrasis startas, kaip tramplinas, nuo kurio prasidės viskas ir nuo
kurio aš tobulėsiu dar greičiau. Aš labai stengsiuosi įrodyti (visų pirma sau),
kad aš GALIU ir toliau eiti.
Baigiu įrašą, uždarau kompiuterį ir einu į pirmąjį savo
darbą Londone, kuo labai džiaugiuosi.
„Kai vagys ateina į tavo namus- juk jų tikrai neįsileidi?
Tai kam įsileidi blogas mintis“ (autoriaus nežinau, todėl kam reikia reikėtų paGoogl'inti) :)
