Kai supranti jog iššūkis- nebuvo iššūkis, o pergalės dar tik laukia. Gyvenu Londone (jau gruodžio 12).

„Šiltas ir jaukus kambarys, patogi aplinka ir rami kasdienybė verčia apmąstyti jau kuris laikas be perstojo besisukančias mintis.  Rami aplinka, bet ne aš pats. Diena iš dienos gyvenimas, kuris jau tapo vienodas nieko naujo nebeneša. Ta pati rutina, jokio tobulėjimo ar labai aiškaus judėjimo į priekį. Kokia manęs pačio ir viso to prasmė? Kaip reikėtų judėti toliau? Pati egzistencija turi turėti prasmę, nes niekas iš niekur neatsiranda, kaip ir niekur negali išnykti“. Toks įrašas buvo parašytas tuo metu dar neparengtam tinklaraščiui. Nutariau jį papildyti ir viską permąstyti šios dienos mintimis.

Dabar jau viskas kitaip, nei tada, kai rašiau Lietuvoje. Ir aš pats negaliu patikėti, kad vienas mygtuko paspaudimas, nusipirktas lagaminas ir lėktuvo bilietai atnešė tiek daug pokyčių ir išgyvenimų. Rodos spėk sugaudyti ir susigaudyti savyje kaip viskas greitai keičiasi. Metus laiko aš bandžiau kovoti su savyje užleista jėga, kuri verčia palikti viską taip, kaip yra, nes gi „geriau nebus“ ir šiuo metu jaučiuosi už ją stipresnis, nes nugalėjau pats save. Juk iš gyvenimo reikia ne gauti tai, ką jis duoda, bet išėjus iš savo komforto zonos viską išsireikalauti pačiam. O pačių atsakymų ko tau reikia reikia... Jų reikia ieškoti tik savyje. Taip, pačiame tavyje. Ten  glūdi visi atsakymai ir net jeigu jų nežinai- juos sužinosi tik tuomet kai išmoksi išgirsti.

Žmogus turi turėti svajonių. Jis turi turėti tai, kas jį verčia kiekvieną dieną keltis iš lovos ir veikti  kas dieną, kiekvieną valandą, kiekvieną minutę ir net sekundę. Žmogus- turi turėti variklį, o aš jo nebeturėjau, kol pats nenusprendžiau pasikeisti. Svajones aš buvau gan senokai užslopinęs, vidinį variklį išardęs. Ir tarsi pasisakęs sau seną ir negerą lietuvišką patarlę "gyvenimas, vaikeli, ne rožėmis klotas“ :).

Visi metai galvojimų ir apmąstymų man leido suprasti, kad geriausias metas veikti yra būtent dabar. Ne vakar, ne rytoj, o būtent- tik DABAR. Juk gyveni šiuo metu. Ar teisinga pasielgiau atsakymą man pateiks pati ateitis, kuri manęs dar tik laukia (čia dar labai padeda tikėjimas ir netikėjimas). Pats pirmas iššūkis priimtas ir įgyvendintas ir juo labai džiaugiuosi. Tačiau dabar, kai rašau įrašą, supratau jog iššūkiai manęs dar tik laukia ir tai netgi nebuvo iššūkis. Kai jį įveiki- supranti, kad jis buvo per lengvas, kad nelabai tai ir pavadinsi „iššūkis“. Nors tuo metu, kai paspaudžiau mygtuką „pirkti“ atrodė viskas labai sudėtinga ir tikrai ne iš karto išdrįsau tai padaryti. Savyje kažkodėl aš vis dar jaučiuosi bailys.

„Iššūkiai padeda jums atrasti savyje tai, apie ką net nežinojote. Jie yra tai, kas išplečia galimybes, jie padeda jums peržengti ribas“. (Cicely Tyson)

P.S jeigu norite gauti visas tinklaraščio naujienas- viršuje, po tinklaraščio pavadinimu yra laukelis, kuriame galite suvesti elektroninio pašto adresą. Jį suvedu- elektroniniu paštu gausite nuorodą, kurią reikės patvirtinti.