Du mėnesiai Londone, atrodo, kad visas pusmetis ar netgi daugiau. Ne dėl to, kad pabodo ar kaip nors prailgo, o būtent todėl, kad visko koncentruotai ir labai daug įvyko. Kaip kažkada minėjau, jog kartais ir per visus metus tiek visko neišgyveni, kaip per pastarąjį poros mėnesių laikotarpį Londone ir paskutinį mėnesį Lietuvoje prieš išvykstant. Vis gi juk Londonu jau kurį laiką gyvenau dar prieš pirkdamas bilietą. Kas kartą vis bandžiau išsivaizduoti kaip viskas bus, ką veiksiu, kaip planuosiu ir tuomet viskas atrodė pakankamai aišku. Visi tikslai ir svajonės sudėlioti į savo lentynas su beveik konkrečiomis tikslų įgyvendinimo datomis.
Ne visos tos patirtos emocijos malonios, nes kitaip ir būti negali. Visi atsisveikinimai su Lietuva nori nenori skaudina labiausiai. Tai grūdina ir padaro tave stipresnį. Tačiau pats išsiskyrimas su savo gimtine padeda dar labiau mylėti savo šalį ir branginti viską ką turi ir ką joje palikai. Gal ne veltui sako, kad kai negyveni tėvynėje esi didesnis patriotas. Dabar yra kitas didelis miestas, didelės galimybės ir tiek maža laiko viskam. Atstumai čia labai dideli ir kiekvieną savo žingsnį turi tarsi apmąstyti. Visur tas efektyvumo siekimas, jeigu nori laiko nešvaistyti turi planuoti, o per laisvadienį tiesiog leidi sau apie nieką negalvoti ir savęs nevaržyti su žodžiu "turiu".
Taigi straipsnis vadinasi koncentracija ir meditacija. Norėjau parašyti būtent apie tai, nes dideliame mieste, kuriame yra visos galimybės labai svarbu nepasimesti. Ypač tokioms "svarstyklėms", kaip aš. Praėjus tam tikram adaptaciniam laikotarpiui (manau, kad jis yra būtent kokie du ar trys mėnesiai) pradedi mąstyti ką čia veiki ir ar tas kelias, kuriuo eini, pasirinktas tikrai teisingai. Eini gatve ir matai tiek daug visko skirtingo, tiek gali veikti, o tavo pačio gyvenimas bėga. Turi pasirinkti tai, kas tave "veža". Bet kaip žinoti ir pasirinkti? Norisi sustabdyti pasaulį ir laiką ir ramiai viską išbandyti... Vis pasimeti ir kartas nuo karto klausi savęs ko nori labiausiai. Klausi savęs, nes kiti gali tik patarti, o sau atsakyti gali tik pats.
Atsakymas ateina ne iš karto, nes taip būtų per lengva. Gal gyvenimas ir yra paieška. Kaip ir sprendimas išvažiuoti, kuris atėjo bemaž per metus, taip ir patvirtinimas, kad pririnkai teisingai gali ateiti vėliau. Dvejonės kyla iš to, kad savo kasdienybėje užmiršti tuos tikruosius norus ir svajones, kurios išvažiuojant atrodė lyg ir aiškios, tačiau dabar matau, kad nebuvo sudėlioti taškai ir kableliai ant kiekvieno tikslo. Galvoju, kad nieko baisaus, jeigu kyla naujų minčių ir svarstai apie kardinaliai naujus tikslus. Guodžiu save tuo, kad daug svarbiau turėti daug naujų gyvenimo scenarijų, negu matyti prieš save tik blankų lapą be jokio kelio. Maniau, kad pasirinkau išvažiuodamas, bet iš tikrųjų tik dabar išsikėliau tikslą- atrasti. Nereikia bijoti keisti to, kas atrodo esant teisinga.
Senoliai sako senais laikais tokių egzistencinių prasmės paieškų ir minčių nekildavo. Sako, kad tokios mintys kai bandai save surasti yra "išpindėjimas" iš gero gyvenimo. Juk anksčiau žmonės buvo laimingi gavę pavalgyti. Gal ir taip, nes ne karo metas. Nauji laikai atrodo gražiau, yra ką pavalgyti, kur gyventi, o ir pats išlikimas yra gan paprastesnis, nes jeigu turi darbą- maisto gali nueiti tiesiog į parduotuvę. Jeigu tingi- tau visada gali atvežti su pristatymu į namus. Bet tiesa ta, kad negalėsime niekada palyginti dviejų nepalyginamų dalykų- "išlikimo" laikų ir "informacinio" amžiaus, kuris yra greitesnis už tave patį. Tai tiesiog skirtinga ir viską galima paaiškinti gan paprasta Maslou poreikių piramide.
Susikoncentruoti ir labiau išgryninti ko nori- gali padėti meditacija. Tai atradau jau seniai, bet dažnai pritrūksta valios. Nustembi kiek daug paprastų ir nemokamų dalykų yra. Tereikia daryti. Tam, žinoma, reikia energijos iš savęs- pasiryžimo, kantrybės bei tęstinumo. Daug meditacijos tema nesiplėsiu, nes tiems, kam reikia- susiras patys. Daug medžiagos ta tema galima surasti tiek tekstiniu, tiek video pavidalu. Šiek tiek apibrėžta būtų čia: http://lt.wikipedia.org/wiki/Meditacija
Tai- padeda. Įrodyta praktiškai :)
Šiek tiek nelabai siejasi su tekstu, bet norėjau paminėti naudingą dalyką/faktą, kurį neseniai knygoje skaičiau knygoje "Sukurk save iš naujo", kurią gavau dovanų prieš išvykdamas: gyvenime 90 procentų ar net gi daugiau jaudinamės ir nerimaujame dėl dalykų, kurie niekada taip ir nenutinka. Linkiu daugiau harmonijos ir ramybės. Tiek.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą